Vienas iš aspektų, kuo žmonės skiriasi nuo gyvūnų – pastarieji negali apžvelgti savo praeities veiksmų, sprendimų, rezultatų ir visa tai lydinčių emocinių išgyvenimų. Dažnai reflektyvumas yra laikomas teigiama, išmintingo žmogaus savybe, tačiau kada ji gali mums kenkti? „Gerasis“ reflektyvumas, – tai tikslinga praeities analizė, planuojant tolimesnius veiksmus ir aktyviai jų […]
Skaityti→
„Kai nori, gali negerti“ – įsitikinimas, kaip derlinga žemė, kuriuo remdamiesi priklausomų asmenų artimieji sukelia sau daug kančios. Didžioji dalis gerenčių išgyvena panašius jausmus dėl savo pačių vartojimo. Kaip yra iš tikro?
Skaityti→
8 požymiai kreiptis į psichologą tekstas buvo publikuotas Nebegėda.lt Šiandien, spalio 10-ąją, minima Pasaulinė psichinės sveikatos diena. Kaip psichologė galiu pasidžiaugti, kad vis drąsiau ir garsiau kalbama apie psichologinės pagalbos žmonėms poreikį, jos galimybes ir naudą, tačiau dažnai tai skamba paprastai tol, kol šis klausimas nepaliečia tavęs asmeniškai. Net jei dažnai […]
Skaityti→
Dirbdamas su klientais neretai naudojuosi automobilio ir vairuotojo metaforomis, kaip asmens gyvenimo ir asmenybės analogijomis. Čia jas apjungiau jas į vientisą tekstą – Rokas Saulevičius
Skaityti→
Istorija Geštalto terapija – viena pagrindinių psichoterapijos krypčių – gimė XX a. viduryje. Jos pradininkas – iš Vokietijos į JAV emigravęs gydytojas-psichiatras Frederickas “Frizas” Perlsas (angl. Frederick Perls arba Friz Perls). Kadaise žavėjęsis Sigmundo Freudo psichoanalizės atradimais, jis savo praktikoje pastebėjo psichoanalizės trūkumų (pvz., siekdamas išvengti kliento retraumavimo, nematė būtinybės išnarstyti […]
Skaityti→
Panikos sutrikimas efektyviausiai gydomas naudojant kognityvinę elgesio terapiją. Įprastai tai trunka 10-12 terapinių užsiėmimų. Klientas su psichoterapeutu pasirenka situaciją keliančią nerimą ir joje išbūna, kol nerimas sumažėja. Tai vadinama ekspozicija. Prie nerimą keliančios situacijos pripratus, ekspozicijos intensyvumas didinamas, kol klientas išmoksta su situacijomis tvarkytis savarankiškai. Šiame video kalbame apie tai, […]
Skaityti→
Automatinės mintys apie tai, ką jaučiame ir apie mūsų kūno reakcijas įtraukia į uždarą panikos atakos ratą, o pakartotinio priepuolio baimė stiprina į nuolatinį nerimavimą dėl gręsiančio priepuolio. Prisideda ir situacijų, galinčių išprovokuoti nerimą vengimas. Viską sudėjus turimą mechanizmą: nerimas ir vengimas vienas kitą stiprindami įsuka dar didesnį ydingą ratą, pavadinimu panikos sutrikimas.
Skaityti→
Kas yra panikos priepuoliai (dar vadinamos panikos atakos), kas jų metu vyksta su mūsų organizmu ir kaip panikos atakos mus veikia.
Skaityti→