8 požymiai kreiptis į psichologą tekstas buvo publikuotas Nebegėda.lt Šiandien, spalio 10-ąją, minima Pasaulinė psichinės sveikatos diena. Kaip psichologė galiu pasidžiaugti, kad vis drąsiau ir garsiau kalbama apie psichologinės pagalbos žmonėms poreikį, jos galimybes ir naudą, tačiau dažnai tai skamba paprastai tol, kol šis klausimas nepaliečia tavęs asmeniškai. Net jei dažnai […]
Skaityti→
Kas yra moterų savęs pažinimo grupė? Daugelis moterų svajoja apie „tobulą“ gyvenimą. Ar nesinori ir Jums gyventi „tobulai?“ Šiuolaikinė visuomenė atrodo pilna „tobulų” moterų pavyzdžių, galbūt to paties (tik gal tyliai ar nedrąsiai) norite ir Jūs, tačiau dažnai sakote sau „Aš negaliu…, tai ne man…, aš nesugebėčiau…“ Dažnai pykstate ant […]
Skaityti→
Nepriklausomybė ir santykiai – rodos nesuderinama… O gal yra kitaip? Apie priklausomybę, nepriklausomybę ir abipusę priklausomybę – Jovita Klevinskienė…
Skaityti→
Dirbdamas su klientais neretai naudojuosi automobilio ir vairuotojo metaforomis, kaip asmens gyvenimo ir asmenybės analogijomis. Čia jas apjungiau jas į vientisą tekstą – Rokas Saulevičius
Skaityti→
Žmonių mąstymas neatskiriamas nuo kalbos. Vaikai pradeda mąstyti kai pradeda kalbėti. Tai, – plati diskusija apie raidą, neurobiologiją ir smegenų veiklą apskritai. Vištos ar kiaušinio klausimas. Dabar tiesiog priimkite faktą, – kalba ir kalbėjimas (ir rašymas) yra neatskiriami nuo mąstymo ir tęsiam toliau. […] Vienas būdų mąstyti, tai prasmingas pokalbis. Skirtingų pozicijų išsakymas, ieškant tinkamų savų argumentų, įsiklausant į kito nuomonę ir argumentavimą.
Skaityti→
Istorija Geštalto terapija – viena pagrindinių psichoterapijos krypčių – gimė XX a. viduryje. Jos pradininkas – iš Vokietijos į JAV emigravęs gydytojas-psichiatras Frederickas “Frizas” Perlsas (angl. Frederick Perls arba Friz Perls). Kadaise žavėjęsis Sigmundo Freudo psichoanalizės atradimais, jis savo praktikoje pastebėjo psichoanalizės trūkumų (pvz., siekdamas išvengti kliento retraumavimo, nematė būtinybės išnarstyti […]
Skaityti→
Įžeidžiantys komplimentai, pykdantys klausimai, piktinimasis prašymais, priešiškumas, nuolatinis skundimasis, baudimas tyla ir nuolat niūri nuotaika. Tai tik dalis pasyvios agresijos požymių. Daugiau apie tai – video ir tolimesniame tekste. Šiame video kalbama kaip atpažinti pasyvios agresijos požymius: Įžeidimus paslepia po komplimentais. Negalėdami tiesiogiai išreikšti savo jausmų, savo pyktį paslepia komplimente, […]
Skaityti→
Panikos sutrikimas efektyviausiai gydomas naudojant kognityvinę elgesio terapiją. Įprastai tai trunka 10-12 terapinių užsiėmimų. Klientas su psichoterapeutu pasirenka situaciją keliančią nerimą ir joje išbūna, kol nerimas sumažėja. Tai vadinama ekspozicija. Prie nerimą keliančios situacijos pripratus, ekspozicijos intensyvumas didinamas, kol klientas išmoksta su situacijomis tvarkytis savarankiškai. Šiame video kalbame apie tai, […]
Skaityti→
Rašymas sau arba saviterapija – žodis, kurį mūsų centro kolega Julius Tilvikas dažnai naudoja savo praktikoje, paskaitose, seminaruose ar tiesiog kasdieniniame gyvenime. Apie ją plačiau – šiame reportaže iš video žurnalo Aš ir Psichologija.
Skaityti→
Automatinės mintys apie tai, ką jaučiame ir apie mūsų kūno reakcijas įtraukia į uždarą panikos atakos ratą, o pakartotinio priepuolio baimė stiprina į nuolatinį nerimavimą dėl gręsiančio priepuolio. Prisideda ir situacijų, galinčių išprovokuoti nerimą vengimas. Viską sudėjus turimą mechanizmą: nerimas ir vengimas vienas kitą stiprindami įsuka dar didesnį ydingą ratą, pavadinimu panikos sutrikimas.
Skaityti→