Ruminavimas

Ruminavimas ir reflektyvumas: vienas padeda, kitas žaloja. Kuris?

Vienas iš aspektų, kuo žmonės skiriasi nuo gyvūnų – pastarieji negali apžvelgti savo praeities veiksmų, sprendimų, rezultatų ir visa tai lydinčių emocinių išgyvenimų. Dažnai reflektyvumas yra laikomas teigiama, išmintingo žmogaus savybe, tačiau kada ji gali mums kenkti?

„Gerasis“ reflektyvumas, – tai tikslinga praeities analizė, planuojant tolimesnius veiksmus ir aktyviai jų imantis judant užsibrėžto tikslo link. Vienas iš gerojo reflektyvumo pavyzdžių, būtų profesionalūs ralio vairuotojai, prisimenantys sudėtingus lenktynių etapų ruožus ir įsivaizduojantys, kaip tuos ruožus būtų įveikę efektyviau. Kitaip tariant, praeities sprendimai analizuojami konkrečiu tikslu: sutrumpinti sudėtingų etapų pravažiavimo trukmę kitų varžybų metu.

Kas yra ruminavimas?

„Blogasis“ reflektyvumas arba ruminavimas – tai suvaržytas, pasikartojantis dėmesio nukreipimas į negatyvias emocijas, mintis, patirtis ir problemas, be tikslingų veiksmų siekiant jas spręsti. Pavyzdžiui – Jonas, po barnio su draugu vėl ir vėl prisimena praėjusio konflikto situaciją, mąsto, kurie draugo žodžiai jį supykdė, ką Jonas galėjo pasakyti norėdamas geriau atsikirsti, ir taip toliau. Ruminuodami žmonės skatina negatyvias mintis, taip dar labiau paskatindami pyktį, nerimą, nusivylimą. Dažniausiai žmonės ruminuoja tikėdami, kad tokiu būdu atsiras naujų įžvalgų apie gyvenimą ar konkrečią problemą. Tai vyksta dėl emocinių ar fizinių traumų pasekmių, arba dėl susidūrimo su besitęsiančiais nekontroliuojamais stresoriais. Neigiamai reflektuojant, patirtys analizuojamos be tikslingo plano kaip sulaukti geresnių rezultatų, ir toks reflektavimas dažniau tik skatina emocinės savijautos pablogėjimą.

Kaip mažinti ruminavimą?

Jau išsiaiškinome, kuo sveikas reflektavimas skiriasi nuo neproduktyvaus ir neigiamo ruminavimo. Dabar greičiausiai kyla klausimas, kaip  susilaikyti pagauti save tai darant? Visų pirma, atkreipkite dėmesį, kad mintys kartojasi, tačiau neveda link logiškos išvados ar veiksmų plano. Pagalvokite, kokios situacijos jus verčia ruminuoti ir kokių konkrečių veiksmų galite imtis siekiant išspręsti galvoje vis iškylančią problemą. Jeigu tokio sprendimo rasti nepavyksta arba jis yra neįmanomas (pvz.: praeities įvykis kurio nebegalite pakeisti), pasistenkite nustumti mintis, susijusias su šiuo klausimu.

Keli populiarūs ir dažnai efektyvūs minčių nukreipimo būdai yra STOP ženklo įsivaizdavimas, pokalbis su draugu arba šeimos nariu. Gali būti filmo pažiūrėjimas ar kitos įdomios veiklos. Kiti efektyvūs dėmesio nukreipimo variantai gali būti keliolikos minučių skyrimas namų tvarkymui, lengva mankšta, išėjimas pasivaikščioti ar meditacija, galinti padėti sustabdyti neigiamas mintis bei susikoncentruoti į buvimą čia ir dabar. Jei minčių nustumti nepavyksta, pasistenkite priimti, jog situacija jau praėjo, nieko nebegalite pakeisti. Apmąstykite, ką kitą kartą darysite kitaip, siekdami išvengti panašaus atvejo.

Ruminavimas taip pat gali būti susijęs su kitais psichologiniais sunkumais. Psichologas gali padėti lengviau atpažinti priežastis, pasiūlyti efektyvių metodikų. Siekiant dirbti su šiuo įpročiu iš pagrindų, specialistas suteikti emocinį palaikymą bei pagelbėti siekiant užsibrėžtų tikslų. Taigi, sėkmės reflektuojant ir neruminuojant!

Autorius: K. Vitkauskas

Posted in Be kategorijos, Klaudijus Vitkauskas, Psichologija, Psichoterapija, Saviugda, Uncategorized.